Per paskutinius šimtą metų sugebėjome sukontroliuoti didžiąją dalį virusinių ligų, padidinome gyvenimo komforto lygį, turime galimybę gyventi technologiškai pažangiuose namuose, bet visi šie patogumai sukūrė naujų problemų. Patogus ir pasyvus gyvenimo būdas sumažino fizinį aktyvumą, mažiau dėmesio skiriame mitybai, patiriame daugiau streso, įtampos ir socialinės izoliacijos. Nenuostabu, kad ant tokio pamato sparčiai auga sveikesnės gyvensenos poreikis.
„Sveikesnio gyvenimo būdo paieškos iš esmės reformuoja žmonių kasdienybę, poreikius ir aplinkos lūkesčius. Įprasta apie šiuos pokyčius kalbėti mitybos, restoranų ir kavinių verslo ar sporto kontekste, bet sveikatingumo banga palaipsniui transformuoja ir nekilnojamojo turto rinką. Pastebima, kad atsiranda vis didesnis poreikis būstams, kurie taptų savotiška investicija į sveikatą“, – pasakoja „Citus“ projekto „Miško ardai“ rinkodaros vadovė Toma Muznikaitė.
Pasaulyje pradedama pastebėti nauja tendencija – tai sveikatingumo (wellness) projektai. 2018 metais „Global Welness Institute“ atliktame tyrime teigiama, kad nekilnojamojo turto, orientuoto į sveikesnį gyvenimą, rinka dar tik formuojasi, bet ji daro svarbią įtaką sprendžiant iššūkius, susijusius su visuomenės sveikata. Iš kitos pusės, tyrėjai nustatė, kad jau dabar Amerikoje kasmet 1,3 milijono žmonių planuoja ir nori įsigyti į sveikatingumą orientuotą būstą.
Pavyzdžiui, JAV Vašingtono valstijoje įgyvendintas projektas orientuotas į astma sergančius asmenis. Po metų daugiau nei 60 proc. naujakurių, sergančių kvėpavimo takų ligomis, pastebėjo, kad ženkliai sumažėjo astmos priepuoliai ir pagerėjo plaučių funkcijos.
Į sveikatingumą orientuotų pastatų rinka šiuo metu sudaro apie 60 proc. pasaulinio ekologiškų pastatų statybų sektoriaus, kuris savo ruožtu 2018 m. siekė apie 205,6 milijardo dolerių. Būsto dalis šiame sektoriuje – apie 123,4 mlrd. dolerių bei kasmet auga po 6–7 proc.
Tokių projektų tikslas – asmens sveikatą paversti pagrindine projekto ašimi, aplink kurią dėliojama koncepcija ir dizainas. Didžioji dalis į sveikatingumą orientuotų būsto projektų įgyvendinama JAV, Kinijoje, Indijoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Įprasta, kad tokios NT tendencijos pirmiausia įsigali ir įsitvirtina komerciniame segmente – vystant prekybos, biurų projektus – o tik tada smelkiasi į būsto sritį. Panašiai vystėsi ir vis labiau įprastomis tampančios „LEED“ ar „BREEAM“ sertifikavimo sistemos, kurias dabar papildo ir naujoji „WELL“.
„Lietuvoje nekilnojamojo turto vystytojai, kurdami būsto projektus, daugiau dėmesio skiria energijos vartojimo efektyvumo didinimui, tad projektai, orientuoti į gyvenimo būdą – gana reti. Vertinant dar plačiau, toks požiūris į būstą tiek Baltijos šalyse, tiek Rytinėje ar Centrinėje Europoje yra įprastas. Šiuo metu rinkoje galima rasti vos kelis tokio tipo projektus“, – kalba T. Muznikaitė.
Būstų projektai, orientuoti į sveiką gyvenimo būdą, pasižymi keliomis privalomomis savybėmis: jie statomi taip, kad būti aktyviu taptų patogu, didelis dėmesys skiriamas bendruomenės kūrimui, sukuriama aplinka, kuri aktyviai skatina judėti. Organizacija „International Well Building Institute“, sertifikuojanti šio tipo gyvenamuosius objektus, vertina tokius aspektus kaip oro ir vandens kokybė, šviesa ir net atspindžiai, statybos metu naudotos medžiagos, būsto pritaikymas sportui, bendras gyventojų komfortas, inovacijos, bendruomeniškumas ir įtaka savijautai bei protinei veiklai.
Pastatuose, turinčiuose „WELL“ standartą, nerūkoma, palaikoma optimali oro drėgmė, naudojamos nekenksmingos valymo priemonės bendrų erdvių valymui, butai sukurti taip, kad juose būtų pakankamai saulės šviesios, įgyvendinta sporto infrastruktūra (tiek lauke, tiek pastato viduje), sienos ir durys nepraleidžia triukšmo ir kt. Priklausomai nuo pastato tipo, jis turi atitikti apie 400 skirtingų reikalavimų. Šiuo metu pasaulyje šis sertifikatas išduotas 196 būstams.
„Įgyvendinant į sveikatingumą orientuotas būsto koncepcijas atsiranda net nauji terminai, tokie, kaip „biofilinis dizainas“. Tai reiškia kad žaluma projekte yra ne vien grožis, kurį sukuria žali ploteliai ir augalai, pagyvinantys aplinką, bet gyvybiškai svarbus žmogaus ryšys su gamta. Taip projektuose atsiranda ne dirbtini žali inkliuzai, o organiškos gamtinės struktūros. Idealu, jei būstai yra natūralios gamtos apsuptyje, tačiau „biofilinį dizainą“ realizuoti padeda ir projektų „parkai“, vidinėse erdvėse išsaugota augmenija, funkciškai suformuotas landšaftas“, – vardija „Citus“ rinkodaros projektų vadovė.
Tiesa, atitikimas „WELL“ reikalavimams neužtikrina, kad pastatas bus tvarus ir nekenksmingas aplinkai. Šias objekto savybes patvirtina „LEED“ ir „BREEAM“ sertifikatai. Pastatai, atitinkantys reikalavimus, yra patogioje vietoje, efektyviai naudoja elektros ir šildymo energiją (iš dalies naudojama atsinaujinanti energija), mažina CO2 emisiją, kiemų ir sodų augmenija laistoma lietaus vandeniu ir kt.
Holistinis požiūris į nekilnojamąjį turtą nėra nauja idėja, bet dar niekada ji nebuvo taip arti mūsų namų. Dar 9–ajame dešimtmetyje buvo pradėti kurti sveikatingumo kurortai, žmonės statėsi sodybas, atsirado pirmieji SPA centrai. Šiandien poreikis gyventi komfortiškai, aktyviai ir sveikai nebėra susijęs tik su savaitgalio išvykomis į sanatorijas. Žmonės atostogų jausmą nori išgyventi kiekvieną dieną, pageidautina, netoli miesto centro ar miesto infrastruktūros – tai tendencija kuri turėtų vis plėstis ir stiprėti.
Faktai ir skaičiai*:
• Planuojama, kad 2020 metais sveikatingumo būstų rinka pasaulyje išaugs iki 180 milijardų dolerių.
• Šiuo metu yra įgyvendinta daugiau nei 740 nekilnojamojo turto projektų orientuotų į sveikesnį gyvenimo būdą 34 pasaulio šalyse.
• Apie 30 proc. Didžiosios Britanijos gyventojų ir net 60 proc. amerikiečių sutiktų mokėti daugiau už būstą, kuris būtų pritaikytas sveikatos gerinimui.
• Mokslininkai teigia, kad genetika nulemia tik 10–15 proc. ligų ar kitų sveikatos sutrikimų. 90 proc. tai lemia išoriniai veiksniai – gyvenimo būdas, vieta, sveikatos priežiūros sistema, aplinkos tarša ir kt.
• Sveikatingumo būstų gyventojai teigia, kad jie tapo aktyvesni (60 proc.), pagerėjo jų sveikata (48 proc.), pažįsta du kartus daugiau kaimynų (65 proc.), jaučiasi saugesni (40 proc.), lyginant su buvusia gyvenamąja vieta.
*Duomenys iš „Global Wellness Institute“ 2018 metų tyrimo „Build Well to Live Well“ – https://globalwellnessinstitute.org/industry-research/wellness-real-estate-communities-research/.
Apie tai kalbame ir čia:
