Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Citus“ jau baigia dėlioti planus, kas po rekonstrukcijos Druskininkuose bus vietoj ilgus metus nenaudotos sanatorijos „Nemunas“. Aiškėja, jog 25–27 mln. Eur kainuosiančiame projekte statybos turėtų prasidėti jau kitąmet, o ekspertai apie projektą sako, kad tokio šalyje dar nebuvo.
VŽ rašė, kad Druskininkų savivaldybė ilgiau nei dešimtmetį bandė parduoti buvusią sanatoriją. O gegužę vykusiame aukcione įmonė „Arinela“ objektą įsigijo už 3,63 mln. Eur.
Pastato savininkė priklauso „Citus“ akcininkui Mindaugui Vanagui ir jo partneriui Kęstui Gyliui. Tai ne pirmas bendras jų projektas. Pavyzdžiui, Vilniuje, Lazdynėlių mikrorajone, jų įmonės investavo į būsto projektą „Būk čia“.
Dabar pagal architektų biuro „Archas“ parengtus projektinius pasiūlymus, vietoj buvusios sanatorijos pastate planuojama įrengti apie 370 būstų, kuriuos plėtotoja vadina apartamentais. Pastatas nebus gyvenamosios paskirties – gydymo objektas turėtų tapti svečių namais.
M. Vanagas VŽ sako, jog projekto, kuris ir toliau vadinsis „Nemunu“, koncepciją diktuoja pandemija ir jos atnešti pokyčiai.
„Mūsų idėja – kad žmonės norėtų atvažiuoti, pavyzdžiui, gyventi visą savaitę, galėtų ir kartu dirbti, nes bus ir bendradarbystės erdvės, ir būtų galimybių sveikatintis. Taikome į kelis pirkėjus: antrojo būsto pirkėjus, investuotojus ir nuolatinius gyventojus“, – aiškina jis.
TIKISI PAJŪRIO SĖKMĖS
Pasak M. Vanago, todėl pirmajame ir paskutiniame pastato aukštuose numatomos įvairios paslaugos.
„Apartamentuose galima pernakvoti, o nusileidus į pirmą ar pakilus į paskutinį aukštus – praleisti laiką. Pirmame aukšte būtų kavinė, restoranas, SPA su sporto klubu, bendradarbystės erdvė, dienos darželis, skalbykla ir t. t. Stogą taip pat planuojame įveiklinti, tačiau galutinis sprendimas, kas ten bus, priklausys nuo būsimų nuomininkų. Preliminariai taip pat turėtų būti SPA ir baras“, – kalba verslininkas.
Šiuo metu projekte numatyta, kad ant stogo turėtų atsirasti terasa poilsiui ir apžvalgos aikštelė.
Anot M. Vanago, Druskininkai turi potencialo pritraukti antrojo būsto pirkėjų.
„Atsirado ir tendencija dėl nuotolinio darbo – žmonės gali dirbti ne tik biure, bet pakeisti aplinką ir išvažiuoti į kitą miestą. Pajūryje aktyviausias sezonas yra vasara, o Druskininkai sezoniškumo neturi – mieste visus metus yra ir paslaugų, ir veiklos“, – tvirtina jis.
Vis dėlto „Citus“ savininkas pripažįsta, kad įvertinti, kokio dydžio rinka yra Druskininkuose, – sudėtinga. Naujų projektų mieste siūloma mažai, mažai ir nuperkama turto.
„Neaišku, kiek turtinių vienetų galime parduoti. Kita vertus, matome, kad Lietuvos pajūryje šis segmentas (antrojo būsto – VŽ) labai aktyvus, nes yra tiek paklausos, tiek pasiūlos, tad praėję ir šie metai yra bumas. Manau, kad Druskininkai eis tuo pačiu keliu“, – sako M. Vanagas.
Jis neatmeta, kad pardavimai kurorte gali eitis lėčiau. Įmonė taip pat planuoja samdyti operatorių, kuris užsiimtų 18–76 kv. m ploto būstų administravimu: valytų patalpas, priimtų svečius ir t. t.
„Galutinių kainų dar nesame nustatę. Įsivaizduojame, kad preliminariai bus 2.000 Eur / kv. m, bet jos bus skirtingos – pigiau žemesniuose, brangiau – aukštesniuose aukštuose. Bet vidurkis turėtų būti toks. Teiksime viso įrengimo paslaugą. Matysime, nes antrojo būsto pirkėjai paprastai nori su apdaila, todėl tą tikrai pasiūlysime“, – kalba M. Vanagas.
Nuo kitų metų įsigaliosiantys Atsakingojo skolinimo standartų griežtinimai, pasak jo, neturėtų smarkiai susiaurinti potencialių pirkėjų rato.
„Gal ir turės, bet tikrai neesminės (įtakos – VŽ). Didžioji dalis, kurie ir iki šiol pirkdavo, tą darydavo nuosavomis lėšomis, o jei ir imdavo paskolą, pradinis įnašas būdavo daugiau nei 15%“, – sako plėtotojas.
Vienu iš iššūkių jis įvardija operatorių, kuris veiks pirmame ir paskutiniame aukštuose.
„Mums svarbu, kad viskas atitiktų mūsų sumanytą koncepciją“, – priduria M. Vanagas.
M. K. ČIURLIONIO AKCENTAS
Klausiamas, kodėl nusprendė investuoti į tokio dydžio projektą Druskininkuose, jis sako, kad patraukli pasirodė tiek vieta, tiek kaina.
„Pastatas yra labai patogioje vietoje – pačiame Druskininkų centre, pėstute gali visur nueiti, šalia statomi koncertų ir konferencijų rūmai. Be to, ir kaina buvo labai patraukli, taip pat yra ir didelis sklypas, kurį įsigijome nuosavybėn“, – vardija M. Vanagas.
Aukcione „Arinela“ įsigijo 16.558 kv. m, 1.329 kv. m ir 1.520 kv. m ploto pastatus, kurie stovi ant 2,1 ha ploto sklypo Liepų g. 1.
Dešimties aukštų pastato tūris liks nepakitęs, tačiau jo naudingasis plotas išaugs nuo 13.200 kv. m iki 17.200 kv. m.
Pagal projektą planuojama, kad bus šiltinamos sienos, keičiami langai, tvarkomi balkonai, keičiamos pertvaros tarp jų.
Pastato viduje ketinama griauti pertvaras, paliekant tik laikančiąsias konstrukcijas. Planinė struktūra taip pat smarkiai nesikeis.
Anot M. Vanago, jau perkant turtą įvertinta, kad jis gerai išsilaikęs.
„Tiek konstrukcijos, tiek suplanavimas mums tinka. Todėl pastatą lengviau galime pritaikyti prie sumanymo. Žinoma, visas inžinerines sistemas darysime naujai, keisime ir fasadą – bus daugiau langų“, – pasakoja jis.
Statybos Druskininkuose turėtų prasidėti 2022 m. pavasarį, o pirmoji jų dalis būtų pabaigta iki 2023 m. pavasario.
„Pardavimus pradėsime kartu su statybomis. Pradžioje statysime vieną pusę, o likusios dalies rekonstrukcija priklausys nuo pardavimų greičio“, – priduria M. Vanagas.
„Iš esmės pastatas atnaujinamas išlaikant pirminį jo įvaizdį. Didelio, monolitinio ir kiek nuobodaus įvaizdžio švelninimui ant pertvarų tarp balkonų numatomą perkelti M. K. Čiurlionio paveikslų – jie būtų matomi tik žiūrint į pastatą iš tam tikrų taškų“, – rašoma projekte.
M. Vanagas sako, kad pastaroji idėja dar gryninama.
„Tarp balkonų pertvarų yra plokštuma, ant kurios norime padaryti M. K. Čiurlionio paveikslą – jis matytųsi tam tikru rakursu. Dar renkamės, nes turi ir tikti, ir gerai matytis“, – aiškina jis.
Šalia didžiojo 10 aukštų korpuso šiuo metu stovi du dviaukščiai – juos planuojama griauti. Pagal projektą numatoma, kad vietoj jų bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. M. Vanagas neslepia, kad ateityje čia taip pat planuojami nauji pastatai.
„Kadangi sklypas didelis, esame numatę papildomų užstatymo galimybių, tačiau kalba kol kas eina apie didįjį korpusą. Yra du nedideli, buvusios sporto salės, masažo kabinetų – juos nugriausime ir vietoj jų planuojame naujus pastatus, bet tai bus po to, kai baigsime su šia dalimi“, – sako jis.
TO DAR NEBUVO
Arnoldas Antanavičius, VšĮ „Realdata“ vadovas, sako, kad „Citus“ planai Druskininkuose jam primena atostogų būsto projektus, kurie dažnai plėtojami Turkijoje, Bulgarijoje ir panašiuose kraštuose.
„Būna ne tik įrengiami būstai, bet ir sukuriama infrastruktūra turiningai praleisti laiką: baseinai, pirtys, SPA, treniruoklių salės, vaikų žaidimo aikštelės ir kitos erdvės laisvalaikiui“, – sako jis.
Anot eksperto, iki šiol Lietuvoje tokios apimties ir koncepcijos projektų dar nebuvo.
„Tai yra gana drąsus bandymas. Idėja sveikintina, bet manau, kad realizuoti tokio dydžio objektą Druskininkų rinkoje bus nemenkas iššūkis“, – neslepia A. Antanavičius.
Jis sako, kad Druskininkams toks projektas – didžiulis kąsnis, nes per metus kurorte sudaroma apie 250–300 butų pirkimo–pardavimo sandorių.
„Tad reikės mąstyti, iš kur pritraukti papildomų pirkėjų, norint objektą realizuoti greičiau. Galbūt dalis antrųjų namų pirkėjų galėtų susigundyti čia įsigyti būstą, bet klausimas, ar jie norės įsigyti būstą poilsiui objekte, į kurį, tikėtina, suvažiuos šimtai kitų poilsiautojų. Koncepcija orientuota į masiškumą – toks objektas būtų nemenkas iššūkis ir kitur“, – sako A. Antanavičius.
Jis aiškina, kad antrojo būsto pirkėjai turtą įsigyja ne tik poilsiui, bet ir investicijai – tikėdamiesi vertės prieaugio ateityje. Todėl svarbu, kokie bus jų lūkesčiai dėl Druskininkų.
„Tai gana mažai aktyvi rinka, optimistiškai nusiteikusių investuotojų gali ir pritrūkti. Manau, kad projekte kainos dabar yra per didelės, bet niekas nedraudžia plėtotojui tiek prašyti. Viskas priklausys nuo to, ar pavyks įtikinti pirkėjus, nuo konkurencinės aplinkos ir tendencijų sektoriuje – auganti rinka linkusi atleisti įvairias verslo klaidas“, – sako A. Antanavičius.
Apie tai kalbame ir čia:
