Tiesa, ne tikrojoje, Palangoje ketvirtadienį atsidariusioje „Aurum 1006 km lenktynių“, o virtualioje, „Simuliatorų akademijos“ trasoje, kurioje pirmauja mėnesio rikiuotėje, važiuodamas virtualiu „Cupra TCR“ automobiliu: jo trasos laikas – 1.07.412 min. Kaip ir nemaža dalis kitų lenktynininkų, jaunieji „Citus“ komandos pilotai ištvermės lenktynėse Kristijonas Pelanis ir Klaudas Bučinskas varžyboms nevykstant įgūdžius galanda skaitmeninėje tikrovėje.
„Technologijos užtikrina visiškai realias sąlygas atitinkančią patirtį, todėl šiandien ne tik profesionalūs sportininkai kasdien treniruojasi virtualiose trasose, bet ir lenktynininku tapti įmanoma sėdint priešais monitorių – vaikystės pomėgiai praverčia“, – juokiasi pernai ant čempionų pakylos toje pačioje dyzelinių automobilių klasėje, tik su kita komanda lipęs ir šiems metams savo sėkmės receptą turintis Kristijonas.
Susikoncentruoti vien į vairavimą – nepakanka
Ištvermės lenktynės labai skiriasi nuo tų, kuriose įpratęs dalyvauti Klaudas Bučinskas. 2017 ir 2018 metų slalomo Jaunimo, FWD ir OPEN klasių čempionas bei sėkmingas žiedinių lenktynių „Ring Challenge Time Attack“ varžybų dalyvis Palangoje važiuos pirmąsyk. Nors patirties nuolat semiasi iš karjerą baigusio lenktynininko, savo tėčio Sauliaus ir tiki savo racionaliu mąstymu lenktynių viražuose, sportininkas jaudinasi, kad bus nelengva išlaikyti olimpinę ramybę kai pro šalį lėks greitesni lenktynių automobiliai.
„Man į kraują įaugusi kova už kiekvieną trasos posūkį ar centimetrą, su kiekvienu varžovu, o ištvermės lenktynėse teks kantriai sukti ratą po rato, nes neapdairus ir karštakošiškas elgesys gali kainuoti ne tik brangias sekundes ar riboto kuro kiekį, bet net reikšti komandos diskvalifikaciją“, – didžiulę atsakomybę vertina Klaudas, kurį komisija, kaip šių lenktynių naujoką, stebės itin atidžiai, todėl klysti jis neturės galimybės. – „Tai bus ilgos distancijos lenktynės, tad reikės ne kelis ratus greitai pravažiuoti, bet protingai, stabiliai važiuoti visas lenktynes“.
Aš taip pat daugybę kartų simuliatoriuje pravažiavau šią trasą, gerai ją žinau, tačiau realybėje situacija bus sudėtingesnė – dalyvaus daugybė labai greitų komandų ir žiūrėti reikės ne tik į priekį, bet ir nuolat stebėti veidrodėlius, šturmuojant trasą ir kas 1,5 val. keičiantis vairuotojams.
Norint dalyvauti tokio masto varžybose, labai svarbu yra išsiugdyti atitinkamus įgūdžius. Tokiose varžybose ypač svarbūs yra du dalykai, įsitikinęs kitas „Citus“ komandos pilotas Kristijonas, kuriam šiemet tai bus pirmos tokio ilgo nuotolio varžybos šiemet ir dar su nauja komanda, todėl susikaupti taip pat reikia labiau nei kitais kartais.
„Pirma – strategija. Jei viskas vyksta sklandžiai, sprendimai yra apgalvoti, numatomi galimi atvejai, tai ir galutinis rezultatas bus geras. Strateginis mąstymas būtinas ir komandos vadovui, ir kiekvienam jos nariui. O vairuotojams svarbiausia – patirtis, per kurią atsiskleidžia visi įgūdžiai. Vien spausti greičio pedalą neužtenka, reikia gerai pažinti automobilį bei trasą, „susidirbti“ su komanda, išlaikyti nuolatinę koncentraciją ir atiduoti visas jėgas“, – kalba kovotojas ir pabrėžia, kad automobilių sportas reikalauja ne tik visapusiško fizinio, bet nemažiau ir psichologinio pasiruošimo – nors iš šalies gal taip neatrodo.
Adrenalinu varomi emocijų varikliai ir šiųmečiai tikslai
Daugelis lenktynininkų automobilių sportu susidomi jau vaikystėje ar paauglystėje. Klaudą lenktynėse dalyvauti paragino tėtis, kuris pats važiuodavo ralyje ir daug laiko praleisdavo prie automobilio. Jau būdamas 10-ies vaikinas pirmąsyk drauge važiavo varžybose.
Gavęs pasiūlymą jėgas išbandyti „Aurum 1006 km lenktynėse“, Klaudas neabejojo nei akimirkos: šios ištvermės varžybos – kiekvieno lietuvio lenktynininko svajonė ir tikslas. Jam pritaria ir Kristijonas.
„Šiose lenktynėse dalyvausiu antrus metus iš eilės, tad kojas jau esu apšilęs. Tačiau kiekvienose varžybose prieš startą kyla visos galimos emocijos – nuo nerimo iki adrenalino pliūpsnių. Čia važiuoti man svarbu, nes tai tampa išbandymu pačiam sau ir patikrina susikaupimą, ištvermę, įgūdžius. Man patinka nugalėti tokius iššūkius“, – kalba K. Pelanis.
Kristijonas automobilių sporte atsirado gan atsitiktinai – pakviestas draugo ryžosi sudalyvauti automobilių slalome. „Net nepamenu, kaip tuomet man pavyko įveikti trasą – buvau 15-os. Tačiau niekada nepamiršiu užplūdusių emocijų! Po tos dienos adrenalino norėjosi vėl ir vėl – tas poreikis su metais toliau auga“.
Natūralu, kad ir dėl apdovanojimų pakovoti abu sportininkai pasiryžę nuožmiai. „Keliame sau gerokai ambicingesnius tikslus nei gerai praleisti laiką – mums svarbu tikrai ne vien dalyvauti. Sieksime pirmauti klasėje ir užimti kuo aukštesnę vietą bendrojoje įskaitoje. Neabejoju, kad pasiruošimas bei treniruotės atsipirks ir pamatysime savo darbo rezultatą“, – entuziazmo neslepia Klaudas.
Kristijonas priduria, jog ne mažiau svarbios ir sėkmingą pasirodymą papildančios neapsakomos emocijos ir visa atmosfera, dėl kurios daugelis lenktynininkų, ir yra „pakvaišę“. „Tai dažniausiai ir skatina vis sugrįžti, tobulėti ir judėti pirmyn“, – sako jis.
Tačiau abu sportininkai sutaria, kad sėkmė gali būti vienkartinis dalykas. Kad pasisektų, reikia stengtis ir labai kryptingai dirbti. „Nebūtina ištisas dienas treniruotis trasoje ir sėdėti sportiniame automobilyje. Reikia domėtis šia sritimi, analizuoti galimus lenktynių scenarijus, stebėti bei palaikyti konkurentus ir draugus. Sėkmė ateina tada, kai atsisėdi už vairo ir žinai, ką reikia daryti“, – sako Kristijonas ir Klaudas.
Apie tai kalbame ir čia:
