Restoranai, kavinės, SPA centras, vaikų darželis ir bendradarbystės erdvė pirmame bei paskutiniame aukšte, apartamentai kituose aukštuose – taip po renovacijos turėtų atrodyti daugiau kaip dešimtmetį pirkėjų laukusi apleista buvusi Druskininkų sanatorija „Nemunas“. Kaip teigia konkursą laimėjusios bendrovės vadovas Mindaugas Vanagas, ant pastato norima įamžinti ir vieną garsiausių Druskininkų žmonių – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, o pastato viduje antram gyvenimui gali būti prikelti ir kai kurie ten dar išlikę baldai.
Kaip LRT.lt teigia bendrovės „Citus“ vadovas M. Vanagas, mintys apie „Nemuno“ sanatoriją sukosi dar prieš dešimtmetį, lankantis Druskininkuose, tačiau tuo metu bendrovė nebūtų galėjusi įsigyti tokio nekilnojamojo turto.
„Pati istorijos pradžia labai seniai prasidėjo. Aš Druskininkus mėgstu, dažnai juose būnu. Prieš kokius 9–10 metų, gal kokiais 2012 m., aš vaikščiojau po Druskininkus ir man tas „Nemunas“ taip įstrigo, nes jis tokioje geroje Druskininkų vietoje – pačiame centre. Toks didelis pastatas ir visiškai apleistas. Be abejo, mes, kaip įmonė, tuo metu dar buvome maži, ir tokio objekto įsigyti negalėjome. Pasvajojome trumpai ir taip viskas užgeso.
Šiais metais, metų pradžioje strategiškai nusprendėme plėstis į kitus miestus – dirbti ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir apie kitus miestus pradėjome galvoti. Ir tada pamatėme, prisiminėme „Nemuną“, kad jis toks yra“, – sako M. Vanagas.
Jo aiškinimu, sprendimą iš dalies lėmė ir aktyvi antrojo būsto rinka, nedidelis būsto pasiūlymų skaičius Druskininkuose, ir sanatorijos vieta – pats Druskininkų miesto centras. „Mašinos ten tikrai nereikia, viską pėstute gali apeiti“, – priduria M. Vanagas.
Nors pastatas gana didelis, pašnekovas neslepia, kad suviliojo ir iš viršutinių aukštų atsiveriantis vaizdas bei grįžtanti modernistinių, monumentalių pastatų mada.
„Kaip mes suvokiame, tai yra sovietiniai pastatai, bet jie nėra visai sovietiniai, o to laikotarpio pastatai. Jų buvo tiek ir Sovietų Sąjungoje, tiek ir visoje Vakarų Europoje, Amerikoje. Grįžta tokia tendencija, jų mados, suvokimas, estetika. Tai yra vėl gražu ir tinkama“, – sako M. Vanagas.
Be to, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad pastatas, nepaisant to, kad buvo daugybę metų apleistas, yra tvirtas – pažeistų konstrukcijų beveik nėra: „Yra keletas pažeistų vietų, bet pagrindinė konstrukcija yra tikrai gera, gerai išsilaikiusi. Mums išdėstymas tinka, todėl pačią konstrukciją paliksime. Be abejo, keisis labai daug: inžinerija nuo nulio bus perdaroma, visos vidaus pertvaros bus perdaromos ir t. t. Taip pat ir fasadas šiek tiek keisis. Stilistika išliks, bet fasadas šiek tiek keisis. Turime keletą įdomių sumanymų ir tikiuosi, kad juos pavyks įgyvendinti.“
PIRMIAUSIA ORIENTUOJAMASI Į IEŠKANČIUOSIUS ANTROJO BŪSTO
Renovavus „Nemuno“ sanatoriją, jos pirmame ir paskutiniame aukšte turėtų įsikurti kavinės, restoranai, bendradarbystės erdvė, SPA centras, vaikų dienos darželis. Kiti aukštai būtų skirti apartamentams, kurių dydis, kaip teigia M. Vanagas, prasidėtų nuo 18 kv. m ir galėtų siekti 100 kv. m.
„Pasirinkimas tikrai bus didelis. O pirmą ir viršutinį aukštą norime padaryti jau tokį, kur galima daug veiklos pasidaryti. Dar viskas yra kūrybos stadijoje, dar planuojame, bet matome, kad ten bus restoranų, kavinių, dienos darželis vaikus atsivežusioms šeimoms, SPA, sporto salė, bendradarbystės erdvė. Viršuje taip pat norime padaryti restoraną su baseinu. Bet, kaip minėjau, dar čia yra braižymo, kūrybos, skaičiavimo stadija“, – pabrėžia M. Vanagas.
Jo teigimu, nors 18 kv. metrų kambarys ir atrodo mažas, planuojama, kad tokius apartamentus įsigytų žmonės, kurie norėtų atvykti tarsi į viešbučio kambarį, o visomis reikiamomis paslaugomis naudotųsi pirmame ir paskutiniame pastato aukšte.
„Kaip minėjau, tų kvadratų atrodo labai mažai, bet jeigu viską gali turėti vienoje vietoje – nueiti pavalgyti į pirmą aukštą, išgerti kavos į viršutinį aukštą, padirbėti bendradarbystės erdvėje, dar kur nors nueiti, tai tau turbūt nebūtina turėti visko kambaryje. Turi iš esmės vietą, kur gali pernakvoti, o visą veiklą vykdyti galima kitose erdvėse“, – sako M. Vanagas.
Paklaustas, ar tokie planai reiškia, kad vis dėlto orientuojamasi į didžiųjų miestų gyventojus, kurie norėtų įsigyti antrą būstą Druskininkuose, o ne į druskininkiečius, M. Vanagas tvirtina, kad galvoje turimi keli segmentai, kurie „Nemunu“ galėtų susidomėti.
„Taip, visų pirma tai yra antro būsto pirkėjai, poilsiautojai, kurie atvyksta pailsėti savaitgalį, savaitę ar ilgiau. Taip pat investuotojai, kurie pirktų ir nuomai paleistų. Bet aš manau, kad mes tikrai sulauksime ir tų pačių druskininkiečių, kurie norės įsikurti ir matyti savo miestą iš aukščiausio pastato. Manau, kad tikrai sulauksime“, – įsitikinęs M. Vanagas.
Besidominčių apartamentais, pašnekovo teigimu, jau yra. Vis dėlto kol nėra parengti konkretūs projektai, išsirinkti būsto dar nėra galimybės: „Jau dabar turime susidomėjusiųjų sąrašą. Dar negalima rezervuoti apartamentų, per ankstyva stadija, bet tikrai sulaukiame žmonių, kurie dėl to kreipiasi.“
ANT FASADO – ČIURLIONIO PAVEIKSLAI
Dauguma besikreipiančių smalsuolių, anot M. Vanago, dažniausiai domisi, kada būtų galima įsigyti apartamentus, kokios jų kainos ir dydžiai.
„Nemunas“ turbūt yra vienas iš tų simbolių. Nors vienu metu jis atrodė kaip monstras, bet, manau, daug žmonių yra ten ilsėjęsi. Pavyzdžiui, ir mano pažįstamų tėvai ilsėjosi ne kartą ten ir jiems kyla tokių sentimentų. Yra ir ta kategorija pirkėjų“, – sako „Citus“ vadovas.
Jis atskleidžia, kad preliminariai kaina už kvadratinį metrą turėtų siekti 2 tūkst. eurų, tačiau ją gali lemti tai, kuriame aukšte yra pasirinkti apartamentai, koks jų išdėstymas ir kiti kriterijai. „Su kainodara dar dirbame“, – sako M. Vanagas. Pasirinkus apartamentus ne su daline, o su visa apdaila, kaina atitinkamai turėtų didėti.
„Kadangi lietuviai mėgsta patys darytis tas apdailas, tai negalime atimti iš jų tos galimybės (juokiasi). Aišku, turės tam tikrą laikotarpį nuo įsigijimo įsirengti, kad kitiems kaimynams nebūtų triukšmo. Tiems, kas nenorės tuo užsiimti, pasiūlysime ir viso įrengimo paslaugą“, – tvirtina pašnekovas.
Vanagas atskleidžia ir tai, kaip turėtų keistis pastato fasadas: ant jo norima įamžinti vieną žinomiausių Druskininkų žmonių – M. K. Čiurlionį. Ant „Nemuno“ balkonų pertvarų turėtų būti išdėstytos M. K. Čiurlionio paveikslų dalys, kad, žiūrint į pastatą iš tam tikro taško, būtų matomas visas vaizdas.
„Paveikslas turėtų susidėti tarsi iš taškelių ir iš tam tikrų rakursų, ne iš visų, bus matyti visas vaizdas. Įrengsime taškus, į kuriuos bus galima ateiti žmonėms ir pasižiūrėti, kaip susideda tas paveikslas“, – sako M. Vanagas.
IDĖJĄ ATKURTI BUVUSIĄ SKULPTŪRĄ PAKIŠO DRUSKININKIETĖ
Pašnekovas pripažįsta – tokio projekto dar nebandyta įgyvendinti, todėl vis dar kyla klausimų, kaip tai padaryti, kad paveikslas būtų aiškiai matyti ir viskas atrodytų gražiai. Kol kas, anot jo, atliekami bandymai ir bandoma parinkti paveikslus. „Dar galutinių nesame išrinkę, nes norisi, kad jie ir gražiai atrodytų, ir spalvos derėtų prie fasadų“, – sako M. Vanagas.
Kol galutiniai projektai neparengti, anot „Citus“ vadovo, tiek druskininkiečiai, tiek kiti žmonės gali teikti savo idėjas ir pasiūlymus.
„Kai nusipirkome, mums parašė Paveldo skyriaus viena specialistė, ji pasakė, kad „Nemune“ buvo suinstaliuotos medinės dekoracijos, medinė skulptūra, ji išvežta saugoti, nes „Nemunas“ buvo draskomas. Ji pasiūlė jas pasižiūrėti ir atstatyti, jeigu tai pritaikysime. Šią idėją turime ir, manau, padarysime. Labai smagu, kai tokios iniciatyvos įvyksta, mums parašo, nes ne viską mes žinome. Tikrai galima drąsiai kreiptis“, – tvirtina M. Vanagas.
Jo teigimu, dar viena idėja, kurią puoselėja vystytojai, – „Nemune“ rastus išlikusius baldus restauruoti ir panaudoti bendroms patalpoms įrengti. M. Vanagas pabrėžia – kadangi į „Nemuną“ dažnai lįsdavo vagys ar chuliganai, daiktų nėra daug, bet norima patikrinti visas patalpas ir likusius daiktus, jeigu tai bus įmanoma, išsaugoti.
„Laikysimės tvarumo linijos. Tai reiškia, kad norime per daug nekišti rankos ten, kur nereikia. Ką turiu omenyje? Tai, tarkime, vidaus interjeras turi labai gražių vietų. Pavyzdžiui, sienos, yra nuostabūs laiptai su apdailomis. Tai tikrai norime išsaugoti.
Netgi turime tokią idėją – yra senų baldų, kurie visai gražūs, tuos baldus, jeigu pavyks juos restauruoti, suremontuoti, panaudosime bendroms erdvėms įrengti, kad jais būtų galima naudotis. Mūsų tikslas – ne daryti kuo naujau, bet kas yra kokybiško, gero, ką galima pritaikyti, tai ir pritaikyti“, – sako M. Vanagas.
PASTATAS KOL KAS LIEKA APTVERTAS
Jo teigimu, kol kas didelė darbų dalis dar tik planuojama, svarstomos įvairios idėjos, diskutuojama, todėl kai kurios idėjos dar gali keistis. Kaip atrodys konkretus pastato išdėstymas, lems ir partneriai, jie turėtų įsikurti pirmame ir paskutiniame pastato aukšte.
„Tai dar yra kūrybos stadijoje. Ieškome partnerių, kurie užsiimtų tomis veiklomis, nes patys restorano ar kavinės nevaldysime. Tikrai ieškome partnerių, juos atsirenkame. Norime pasirinkti partnerius, kurie būtų stiprūs, turėtų įdomius, gražius konceptus, teiktų kokybiškas paslaugas. Tikrai visų ieškome ir laukiame – nuo restoranų, kavinių iki sporto ar SPA“, – tvirtina M. Vanagas.
Jo teigimu, norima, kad į „Nemuną“ galėtų ateiti ir jame teikiamomis paslaugomis galėtų naudotis ne tik apartamentų gyventojai, bet ir visi druskininkiečiai ir miesto svečiai, tačiau, pavyzdžiui, dienos darželis vis dėlto būtų labiau skirtas apartamentų gyventojams.
„Mes laikomės tokios atvirumo politikos, kad tai nebūtų tarsi uždaras rezervatas, bet kad tai būtų integrali miesto dalis ir žmonėms būtų smagu ateiti. (…) Darželis labiau įsivaizduojamas kaip dienos darželis. Tai nėra tas darželis, kuriame būtų nuolatinės klasės, bet čia būtų daugiau skirta poilsiaujantiems žmonėms, kurie atvyksta su vaikais, kai tėvai nori nueiti į SPA, ramiai pabūti, pailsėti“, – sako bendrovės vadovas.
Nors kol kas „Nemuno“ sanatorijoje statybų darbai dar nepradėti, M. Vanagas tikina – darbas vyksta: „Vyksta labai intensyvus darbas ir labai daug jo, bet jis yra nematomas, nes tai yra projektavimo darbai, viskas vyksta ant popieriaus. Bet, kaip sakome, gerai parengus projektą, viskas vyksta labai lengvai, o jeigu projektuodamas truputį paskubi, nesusitvarkai, tada vargsti statydamas. Dabar vyksta intensyvūs darbai – projektavimas, o viduje kol kas ne. Pastatas aptvertas. Ten vyksta bandomieji griovimai, konstrukcijų tyrimai.“
Statybų darbus „Nemune“ planuojama pradėti po kelių mėnesių – kovą–balandį. Tuo pat metu turėtų prasidėti ir apartamentų rezervacija. Darbus baigti planuojama kitų metų gale arba dar kitų metų pradžioje.
„Svečių tikimės sulaukti kitų metų pačiame gale, o realiai turbūt dar kitų metų pradžioje, 2023 m. pradžioje, – juokiasi M. Vanagas. – Nereikia skubėti, nes su statybomis visada taip būna – susiplanuoji, bet reikia rezervo pasilikti nenumatytiems dalykams.“
DRUSKININKŲ MERAS: PASTATAS STOVI VIENOJE GERIAUSIŲ VIETŲ MIESTE, DAUGIAU TOKIŲ NEBUS
Kaip LRT.lt teigia Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, savivaldybė „Nemuną“ įsigijusia bendrove labai patenkinta. Anot mero, bendrovė nori viską atlikti kokybiškai, tvarkingai ir susitvarkyti visus reikiamus dokumentus, o tik tuomet orientuotis į pirkėją. Tai, kaip teigia R. Malinauskas, miestą tenkina.
„Sanatorija yra miesto centre. Manyčiau, vienoje geriausių vietų, daugiau tokių nebus mieste, vertinant mūsų miškingumą, kadangi turime virš 80 proc. miesto teritorijos miško paskirties, bet pastatas ilgai stovėjo todėl, kad tiesiog yra didelis objektas.
Jį reikia ne tik įsigyti. Tai nebuvo labai didelės lėšos, bet reikia labai daug lėšų jo renovacijai, prikelti antram gyvenimui. Todėl galbūt daug metų neatsirado tas pirkėjas. Esame labai patenkinti dabartiniu pirkėju ir tais pokalbiais, kurie dabar vyksta“, – sako R. Malinauskas.
Anot mero, pirkėjo sanatorija laukė daugiau kaip dešimtmetį, tačiau dėl pastato dydžio juo esą ilgą laiką niekas nesidomėjo.
Paklaustas, kaip vertina tai, kad pirmiausia bendrovė orientuojasi į antrojo būsto pirkėjus, kurie į Druskininkus atvyktų iš kito miesto, R. Malinauskas pabrėžia – ir patys druskininkiečiai neretai perka butus nuomai, o ir šiuo atveju niekas neuždraustų įsigyti būsto Druskininkų gyventojui.
„Niekas nedraudžia įsigyti nei kito miesto ar valstybės gyventojui, nei druskininkiečiui. Kaip man yra žinoma, pagal aukštus skirsis [apartamentų] dydis ir prabanga“, – sako R. Malinauskas.
Jo teigimu, savivaldybei nėra svarbu, kokie projektavimo darbai numatomi pastato viduje, tačiau keliama sąlyga pastato išorei. Pasak R. Malinausko, per pokalbius su architektais ir bendrovės atstovais aptarta tai, kad pastatas yra didelis tiek aukštingumu, tiek plotu, todėl jis esą turėtų vizualiai būti mažinamas.
„Nemunas“ yra miesto centre, galima sakyti, senamiestyje. Fasadai turėtų būti kuo daugiau skaidomi į plokštumas, kad tas objektas atrodytų vizualiai mažesnis“, – sako miesto meras.
Malinausko tvirtinimu, didžiausias Druskininkuose likęs apleistas pastatas, laukiantis naujų šeimininkų, yra keturių butų medinis statinys. Dauguma kito nekilnojamojo turto mieste jau buvo privatizuota ir yra sutvarkyta arba tvarkoma.
TURTO BANKAS: JEI TURTAS SKIRTAS PARDUOTI, JIS ANKSČIAU AR VĖLIAU PARDUODAMAS
Dalį valstybės turto valdančios bendrovės Turto bankas atstovė Jolita Skinulytė-Niakšu LRT.lt teigia, kad bendrovė negali komentuoti viso valstybės nekilnojamojo turto, nes bendrovė valdo tik jo dalį. Dalis kito turto priklauso kitoms valstybės įmonėms, savivaldybėms ir kt.
Anot J. Skinulytės-Niakšu, pagrindinė Turto banko užduotis efektyviai valdyti administracinės paskirties turtą, kuris šiuo metu sudaro apie pusę viso Turto banko valdomo portfelio.
„Likusi turto dalis yra skirta parduoti, nemaža jo dalis yra apleista, tačiau vėlgi to turto būklė yra labai skirtinga. Jei turtas skirtas parduoti, jis anksčiau ar vėliau parduodamas. Juolab nekilnojamojo turto rinkos situacijoje, kai perkama iš esmės viskas, kas patenka į rinką. Turėtume pasakyti, kad kaip greitai pavyks parduoti objektą, labiau priklauso net ne nuo jo būklės, o nuo vietos, kainos, žemės sklypo dydžio“, – teigia J. Skinulytė-Niakšu.
Jeigu pastatą vis dėlto nusprendžiama griauti, tokį sprendimą priima Vyriausybė.
LRT.lt primena, kad gegužės pradžioje pasibaigusiame buvusios Druskininkų sanatorijos „Nemunas“ aukcione už nebeveikiantį apleistą kompleksą pasiūlyta 3,63 mln. eurų.
13 metų miesto savivaldybės bandyto parduoti komplekso aukcioną laimėjo nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ savininko M. Vanago netiesiogiai valdoma įmonė „Arinela“.
Savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Diana Sinkevičiūtė BNS tada informavo, jog aukcione dalyvavo du dalyviai. Pasak jos, gautos lėšos bus panaudotos modernaus kultūros centro statyboms.
Dvylikos aukštų sanatorija statyta 1966–1970 metais, joje buvo 1 tūkst. vietų valgykla ir 800 vietų koncertų salė, kino salė, biblioteka. Nuo 2000-ųjų nuostolingai veikusi sanatorija uždaryta 2007 metais, o 2008 metais ji perduota miestui.
Skaityti daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1555542/druskininku-monstras-atgims-antram-gyvenimui-sanatorija-nemunas-virs-apartamentais-su-kavinemis-ir-darzeliu.
Apie tai kalbame ir čia:
