Šarūnas Tarutis. Būsto paklausa lenkia pastarųjų dvejų metų rezultatą

Praėjusį ketvirtį Vilniuje ekonominės klasės naujų būstų (butų ir kotedžų) parduota 50 proc. daugiau nei balandžio–birželio mėnesiais, rodo „Citus“ duomenys. Per liepos–rugsėjo mėn. sudaryti 565 sandoriai, per ankstesnį trijų mėn. laikotarpį – 376. 

Išaugusios ekonominio segmento naujo būsto pirkėjų galimybės gauti finansavimą būsto įsigijimui didele dalimi nulėmė paklausos augimą pirminėje rinkoje. Kol kas šis augimas, absoliučiais skaičiais, nėra labai didelis, tačiau bendras statistinis pokytis – jau reikšmingas. Vertindami egzistuojantį būsto poreikį rinkoje, toliau mažėti turinčią EURIBOR palūkanų normą, didėjantį darbo užmokestį bei stabilias būsto kainas prognozuojame, kad artimiausiu metu šį tendencija išliks pozityvi.

Stebimi rodikliai indikuoja, kad paklausa augo ir kituose segmentuose. Pavyzdžiui, vidutinės klasės būsto paklausa per tris praėjusius mėnesius išaugo 22 proc. (nuo 227 iki 277 sandorių), o prestižinės – net 69 proc. (nuo 65 iki 110 sandorių), tačiau dėl mažesnio sandorių skaičiaus jų įtaka bendram skaičiui buvo kiek mažiau matoma.

Viso per praėjusį ketvirtį sostinėje susitarta dėl 952 naujų butų ir kotedžų, ankstesnį ketvirtį – 668, o prieš metus – 669. Iš viso per šiuos metus jau sudaryti 2 436 sandoriai; vidutiniškai, po beveik 271 būstą per mėnesį. Palyginimui, per visus 2023 m. paklausa siekė 2 698 būstus (pardavimų greitis – 225 būstai/mėn.), o per 2022 m. – 2 645 būstus (vidutiniškai, 220 būstų/mėn.). Rugsėjį fiksuoti 341 sandoris – beveik tiek pat, kiek ir aktyviausią šiemet rugpjūtį.

Vidutinės butų pasiūlos kainos per mėnesį beveik nepasikeitė – jos padidėjo 0,68 proc., iki 3 385 Eur/kv. m; per ketvirtį jos paaugo 1,29 proc., nuo metų pradžios – 2,58 proc., o per metus – 3,93 proc.

Kauno pirminėje būsto rinkoje rugsėjį fiksuoti 67 sandoriai, per ketvirtį – 192, per šiuos metus – 596. Ankstesnis ketvirtis Kaune buvo kiek mažiau rezultatyvus – per jį sutarta dėl 167 butų ir kotedžų, per 2023 m. liepos–rugsėjo mėn. – 156.

Naujų būstų pasiūla per mėnesį laikinojoje sostinėje išaugo 8,05 proc. (nuo 1 031 iki 1 114); taip pat buvo 16,7 proc. didesnė nei metų pradžioje (955), bet 3,6 proc. mažesnė nei pernai rugsėjį (1 156).

Būsto kainos Kaune augo sparčiausiai iš trijų didmiesčių, tačiau šis augimas nesiekė dviženklės ribos: per mėnesį vidutinės butų pasiūlos kainos didėjo 3,48 proc., nuo 2 702 iki 2 796 Eur/kv. m, per ketvirtį – 5,15 proc., nuo metų pradžios padidėjo 7,50 proc. (nuo 2 601 Eur/kv. m), o per pastaruosius 12 mėn. – 8,12 proc. (nuo 2 586 Eur/kv. m).

Kaune būsto kainoms reikšmingą įtaką dažnai daro nauja pasiūla. Taip buvo ir pastarąjį laikotarpį, kai asortimente atsirado aukštos klasės projektas su didele vidutine kaina, kuri pakėlė ir vidutinę rinkos pasiūlos kainą. Tačiau, bet kuriuo atveju, būsto kainų lygis Kaune auga.

Klaipėdoje taip pat pastaraisiais stebimas suaktyvėjimas, tačiau jis – ne toks ryškus ir mažiau pastovus nei, tarkime, Vilniuje. Uostamiestyje rugsėjį realizuoti 39 nauji būstai, per ketvirtį – 110, o per visus šiuos metus – 196.

Pasiūla šiame mieste pastaruoju metu nebeaugo ir buvęs spartus augimas „susivalgė“: per mėnesį naujų būstų asortimentas sumažėjo 6,7 proc. (nuo 550 iki 513 vnt.), nuo metų pradžios – 5,7 proc. (nuo 544), o nuo praėjusių metų rugsėjo paaugo 6,0 proc. (nuo 484). Tačiau naujų projektų ar jų etapų uostamiestyje nefiksuojama jau tris mėnesius.

Vidutinės butų pasiūlos kainos Klaipėdoje augo, tačiau nežymiai – panašiai, kaip Vilniuje. Per mėnesį jos padidėjo nuo 2 265 iki 2 269 Eur/kv. m (0,18 proc.), per ketvirtį – 3,56 proc. (nuo 2 191 Eur/kv. m), nuo metų pradžios – 2,25 proc. (nuo 2 219 Eur/kv. m), o per 12 pastarųjų mėn. – 4,18 proc. (nuo 2 178 Eur/kv. m).

Vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuojame preliminarius sandorius dėl butų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad, formaliai, dauguma kotedžų yra priskirtini butams ir jie yra aktualūs būsto pirkėjams. Taip pat iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, kurie, paprastai, būna susiję su anksčiau sudarytais sandoriais, todėl neparodo einamojo mėnesio paklausos. Kartais pardavimų rezultatas išauga dėl vienu metu suvestų ankstesnių mėnesių pardavimų, todėl konkretų mėnesį fiksuojami išaugę, tačiau didesni „sukritimai“ būna užfiksuojami, o duomenys yra nuolat atnaujinami, todėl ilgesniu laikotarpiu neatitikimai išsilygina.

Daugiau skaitykite: https://www.lrt.lt/naujienos/verslo-pozicija/692/2374633/sarunas-tarutis-busto-paklausa-lenkia-pastaruju-dveju-metu-rezultata.