Išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, pirminės būsto rinkos Vilniuje ir Kaune pirmąjį naujų metų mėnesį pabaigė gan ryškiu spurtu: pagal sausį sudarytų sandorių skaičių Kaune tai buvo geriausias rezultatas per paskutinius 18 mėn., Vilniuje – trečias per tą patį laikotarpį. Tuo tarpu, Klaipėdoje „laimikis“ kol kas nedžiugina.
Taip pat sausis pasibaigė žemiausiu nuo 2023 m. birželio Euribor rodikliu – jis sumažėjo iki 3,836 proc. Sausį aukščiausia jo reikšmė buvo 3,944 proc., absoliučiai aukščiausia, spalį – 4,143 proc. „Citus“ skaičiuojamas įperkamumo indeksas dviejų asmenų kartu su paskola perkamam būstui Vilniuje paskutinį praėjusių metų ketvirtį sudarė 55,18 kv. m. Tai yra kiek erdvesnis dviejų arba kompaktiškas trijų kambarių būstas. Kaune šis rodiklis siekė 60,76 kv., m, o Klaipėdoje – 65,90 kv. m ploto.
Vienas žmogus, su paskola perkantis būstą, sostinėje galėjo įpirkti 29,04 kv. m ploto būstą, Kaune – 31,98 kv. m, Klaipėdoje – 34,68 kv. m. Tokio ploto būna 1–1,5 kambarių butai, o 35 kv. metruose gali tilpti ir 2 kambariai.
„Šiuo metu žmonės yra apsipratę su aukštomis palūkanomis, o būsto poreikis išlieka aukštas, nemažai žmonių, atidėjusių savo sprendimą įsigyti būstą, laukia ir šis skaičius auga. Prognozuojame, kad įperkamumas gerės, jei Euribor, kaip prognozuojama, vis mažės. Tikėtina, kad sparčiau ims augti paklausa ir, nors kainos dar kurį laiką turėtų išlikti inertiškos ir laikytis esamame lygyje, tačiau plėtotojų pasiūlymų skaičius ir aktyvumas gali trauktis, todėl artimiausi 6 mėn. gali būti pirkėjų „galimybių langas“, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Jo teigimu, būsto įperkamumo situacija Lietuvoje nėra gera ar džiuginanti, tačiau nėra ir labai bloga: vidutines pajamas per mėnesį gaunantys žmonės didžiuosiuose miestuose naują būstą įpirkti gali.
Per mėnesį Vilniuje sudaryti 258 preliminarūs sandoriai dėl naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo. Tai yra 14 proc. daugiau nei praėjusių metų gruodį (226) ir 71 proc. daugiau nei 2023 m. sausį (151). Daugiau sandorių nuo 2022 m. gegužės, kai registruoti 304 sandoriai, buvo fiksuota tik 2023 m. kovą (270) ir spalį (261).
Per mėnesį rinkos pasiūlą papildė 302 būstai trijuose naujuose projektuose ir trijuose naujai pradėtuose etapuose. Viso Vilniaus sandėlį sausio mėn. gale sudarė 4 418 butų ir kotedžų – nuo praėjusių metų galo šis skaičius pasikeitė mažai (4 322), o per metus nuo 4 232 taip pat išaugo tik 4,4 proc.
Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos taip pat išliko panašiame lygyje. Sausis baigėsi ties 3 352 Eur/kv. m. Tuo tarpu gruodį kainos buvo 1,57 proc. mažesnės (3 300 Eur/kv. m), o per 12 pastarųjų mėnesių nepasikeitė beveik visai – pernai sausio gale vidutinė kaina buvo 3 369 Eur lygyje.
„Vilniuje, mūsų vertinimu ir skaičiavimu, per paskutinius dvejus metus, kada stebime sumažėjusį pirkėjų aktyvumą, tačiau visi kiti rodikliai rodo nesumažėjusį būsto poreikį, laukiančių pirkėjų skaičius gali siekti nuo maždaug 3 500 iki 10 000. Todėl šiais metais, dėl žmonių įpratimo prie įperkamumo situacijos iš vienos pusės ir mažėjančio Euribor – iš kitos, paklausa turėtų tolydžio didėti. Tas augimas gali nebūti nuoseklus, nes rinka susitraukusi, tačiau metų gale mėnesinis sandorių skaičius gali būti 50–70 proc. didesnis nei praėjusių metų vidurkis (227)“, – sako Š. Tarutis.
Laikinojoje sostinėje sausis taip pat buvo sėkmingas: šeimininkus surado net 111 butų ir kotedžų. Tai – geriausias rezultatas pirminėje rinkoje, kokio nebuvo ne tik pernai, tačiau ir pusę 2022 metų. 2023 m. skaitlingiausias mėnuo buvo, kaip ir Vilniuje, pernai spalį, o prieš tai 100 sandorių riba buvo peržengta tik 2022 m. gegužę – taip pat kaip sostinėje.
Mėnesiu anksčiau Kaune registruoti 33 preliminarūs sandoriai – 2,4 karto mažiau; prieš metus tuo pačiu laiku – 70 sandorių arba 59 proc. mažiau.
Daug naujienų pirkėjams sausį pasiūlyta nebuvo. Naujai pradėtas vienas projektas ir vienas naujas ankstesnio projekto etapas – viso 39 būstai. Iš viso sausį kauniečiai rinkosi iš 896 būstų, gruodį – iš 955. Per metus naujų būstų sandėlis šiame mieste šiek tiek sumažėjo – 2023 m. sausio gale jį sudarė 983 butai ir kotedžai.
Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos Kaune per mėnesį keitėsi simboliškai: nuo 2 601 iki 2 610 Eur/kv. m. Per metus ūgtelėjo taip pat nedaug – nuo 2 535 Eur/kv. m, tai yra 2,8 proc.
„Kaunas visada pasižymėjo banguojančia rinkos dinamika. Dėl specifinės rinkos struktūros, plėtotojų ir labai skirtingų projektų, čia labiau nei Vilniuje svyruoja visi rinkos parametrai – ir pasiūla, ir paklausa, ir kainos. Džiugina, kad laikinoji sostinė vis „iššauna“ su aukštos paklausos momentais, nors prieš tai galiu būti buvęs ramybės laikotarpis. Tai rodo išliekantį aukštą būsto poreikį, kuris realizuojasi tokiais taškiniais šuoliais. Tačiau miestas augantis ir tokių šuolių, dėl užsitęsusio neapibrėžtumo, matysime ir ateityje“, – prognozuoja „Citus“ investicijų ir analizės vadovas.
Uostamiestyje sausis nebuvo rezultatyvus. Čia susitarta tik dėl šešių butų ir kotedžų pardavimo. Gruodį sandorių taip buvo negausiai – 8, tuo tarpu pernai sausio mėn. atnešė 11 pardavimų. „Citus“ ekspertų vertinimu, tai – sezoniškumo įtaka, nes istoriškai sausis Klaipėdoje būdavo ramesnis. Visgi, paskutinius porą mėnesių Klaipėdos pirminės būsto rinkos aktyvumas smuktelėjo ir buvo žemesnis nei metų vidurkis.
Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose valdomuose „Citus“ projektuose metų pradžia buvo gan rezultatyvi: viso sudaryta 20 sandorių: 17 iš jų – Vilniuje, 2 – Druskininkuose ir vienas – Kaune. Įmonės sandėlį šiuo metu sudaro 77 butai sostinėje, paskutiniai 5 loftai Kauno projekte „Radio city by CITUS“ (dar likusios 7 komercinės patalpos) ir 73 apartamentai „Nemune by CITUS“, Druskininkuose. Artimiausiu metu planuojama startuoti su projektu „Mūnai by CITUS“ Vilniuje, dabartiniam aktyviausių sostinės pokyčių centre – Žirmūnuose, Kareivių g.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2024/02/06/news/stai-kiek-bustu-dabar-parduodama-didziuosiuose-salies-miestuose-daugelis-gyventoju-nusprende-palaukti-30358332.
Apie tai kalbame ir čia:
