LRT.lt rašo: „Dalis būstų vis dar nuperkama be paskolos: kodėl to prašo pardavėjai ir kokios rizikos mokant grynaisiais“

Atvejai, kuomet nekilnojamasis turtas (NT) įsigyjamas be paskolos, anot LRT.lt kalbintų ekspertų, vis dar gana dažni. Jų teigimu, dažniausios to priežastys: itin didelės pajamos, paveldėtas turtas, per karantiną sukauptos santaupos ar net pačių pardavėjų nusistatymas, neva pirkėjas be paskolos yra geresnis.

Paklausti apie sandorius grynaisiais, pašnekovai sako, kad tokių sandorių pastebima ne tik antrinėje, bet ir pirminėje NT rinkoje. Vis dėlto, anot jų, minėti atvejai gali būti žalingi tiek turto pardavėjui, tiek pirkėjui, todėl jų kategoriškai nerekomenduoja.

Be paskolos dažniau įsigyja naują NT

Lietuvos banko ekonomisto Dovydo Poderio teigimu, didžioji dalis NT pirkimo–pardavimo sandorių Lietuvoje sudaroma naudojant nuosavas lėšas ir nesinaudojant bankų finansavimu. Tačiau Vilniuje, kur NT yra brangesnis, tokių sandorių dalis yra mažesnė ir bankų paskolos imamos dažniau.

„Registrų centro duomenimis, būsto pirkimo–pardavimo sandorių už nuosavas lėšas dalis Lietuvoje 2020 m. buvo 57,2 proc., 1,1 proc. didesnė nei 2019 metais. Vilniuje, kur būstai brangesni ir reikia turėti daugiau nuosavų lėšų, šių sandorių dalis yra mažesnė – 43,4 proc., tačiau 0,7 proc. didesnė nei 2019 m. Didėjančiai būsto sandorių, naudojant nuosavas lėšas, daliai įtaką daro greičiau nei būsto kainos augančios gyventojų pajamos“, – teigia D. Poderys.

Lietuvoje 2020 m. visų NT pirkimo–pardavimo sandorių nuosavomis lėšomis dalis buvo 71,3 proc. Perkant komercinį NT, tokių sandorių dalis buvo 83,8 proc. Vilniuje, kur komercinio NT sandorių sudaroma santykinai mažiau, 2020 m. be paskolų nupirkta 55,1 proc. viso NT. Komercinio NT pirkimo–pardavimo sandorių be paskolų dalis Vilniuje 2020 m. buvo 76,9 proc.

„2020 m. Lietuvoje 37,6 proc. visų naujos statybos būstų buvo nupirkta nuosavais pinigais. […] Senos statybos būstų už nuosavas lėšas nupirkta 63,6 proc. […]. Vilniuje skirtumas tarp naujos ir senos statybos būstų sandorių be paskolų yra mažesnis. 2020 m. 39,6 proc. naujų būstų Vilniuje buvo nupirkta savais pinigais (0,3 proc. p. mažiau nei prieš metus), senos statybos būstų nupirkta 46,7 proc. (1 proc. p. daugiau nei prieš metus)“, – nurodo D. Poderys.

„CITUS“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis teigia, kad dažniau be banko finansavimo perkami prabangesni būstai, būstai centrinėje miesto dalyje, būstai, skirti investicijai.

„Jei būstas skirtas šeimai ar tai yra pirmas būstas, tada savais pinigais perkama rečiau“, – nurodo Š. Tarutis.

Nuosavų lėšų prašo ir pardavėjas

Motyvai, kodėl pardavėjai antrinėje rinkoje gali prašyti pirkti be paskolos, o savais pinigais, anot Š. Taručio, yra du. Iš vienos pusės, tokiu tempu augant būsto kainoms rinkoje, turto vertinimas nespėja su šiuo augimu ir gali būti sudėtinga gauti reikiamą finansavimą banke.

„Tarkime, pardavėjas už savo turtą nori (ir gali) gauti 100 tūkst. eurų, tačiau aplink daug sandorių per paskutinius 3 mėn. neįvyko, o paskutinių sandorių kainos siekia apie 80 tūkst. eurų. Vadinasi, tuo remdamiesi vertintojai siūlys mažesnę sumą“, – paaiškina jis.

„Iš kitos pusės, perkant su banko finansavimu reikalinga gausybė procedūrų, kurios užtrunka apie mėnesį, o – vėlgi – tokioje dinamiškoje rinkoje niekas nenori prarasti laiko. Galų gale, atsiranda tokių procedūrų, kaip hipoteka, kurios ir užtrunka ir tam tikra prasme apriboja“, – sako Š. Tarutis.

„Pašnibždomis“ susitarti paprasčiau

Statistika rodo, kad dažniau nuosavomis lėšomis perkami naujos statybos būstai.

Š. Tarutis sako, jog sandoriai „juodais pinigais“, jo manymu, galėtų sudaryti apie 5–10 proc. „Tiesa, dalis grynųjų pinigų, tikėtina, naudojami dengiant dalį sandorio sumos“, – pastebi jis.

Anot Š. Taručio, tikėtina, kad daugiau grynųjų pinigų cirkuliuoja antrinėje būsto rinkoje, kur perkami ir parduodami senesnės statybos būstai: „Ten santykiai dažniau vyksta tarp fizinių asmenų, o asmeniškai, „pašnibždomis“ susitarti paprasčiau“.

Kai žmonės atsiskaito savo pinigais, sandoris gali įvykti mažiausiai mėnesiu greičiau nei imant banko paskolą.

„Rimti plėtotojai ir NT rinkos dalyviai nepraktikuoja grynųjų pinigų operacijų ir joms reikalingos kasos administravimo, todėl pirminėje rinkoje tai turėtų būti retas atvejis“, – pažymi Š. Tarutis.

Įžvelgia ir piktybiškus kėslus

Š. Tarutis pabrėžia, jog sandoris grynaisiais pinigais, kai visos sumos deklaruojamos ir mokamos oficialiai, kai galima pagrįsti pinigų kilmę, iš esmės yra teisėtas: „Nors šiais laikais gali atrodyti keistai žmogus, lagamine atsinešęs apvalią sumą, čia savaime jokio nusikaltimo nėra: gal žmogus dar prisimena nepriklausomybės pradžios „bankininkystės“ patirtis ir pinigų laikymą po lova vertina kaip saugiausią pasirinkimą. Kita priežastis galbūt galėtų būti „juodų pinigų išplovimas“. Tą, tarkime, galima būtų bandyti daryti su pardavėju sutariant, kad oficialiame sandoryje bus nurodyta mažesnė jo vertė, o likusi dalis – sumokama grynaisiais“, – paaiškina jis.

Sandorių grynaisiais nerekomenduoja

Š. Tarutis sako, kad po sandorio didesnė rizika tenka grynuosius pinigus paėmusiai pusei.

„Pirkėjui lieka rizikos dėl neįforminto sandorio, jei pinigai nebuvo „švarūs“ – nebus jokių garantijų ir pan. Ginčo atveju problemų gali kilti, jei sandoryje fiksuota mažesnė kaina. Pagrindinė grėsmė pardavėjui – gauti padirbtus pinigus. Sandoriui įvykus, jei jis nebuvo oficialiai įformintas arba įformintas mažesne nei reali kaina, nieko įrodyti nebepavyks.

Antra rizika – grynieji pinigai gali būti žymėti, pirkėjas gali pakliūti specialiųjų tarnybų akiratin, todėl tyrėjai paskui pinigus atseks iki turėtojo, pinigai gali būti konfiskuoti. Trečia rizika ar, tiksliau, dilema – kur ir kaip saugoti dideles grynųjų pinigų sumas. Galų gale, grynuosius pinigus yra sudėtingiau realizuoti, nes skaidriai dirbančiame versle tai nėra pageidautina ir priimtina atsiskaitymų forma“, – perspėja Š. Tarutis.

Š. Tarutis visus sandorius rekomenduoja atlikti oficialiai, bankiniais pavedimais.

Skaityti daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1396725/dalis-bustu-vis-dar-nuperkama-be-paskolos-kodel-to-praso-pardavejai-ir-kokios-rizikos-mokant-grynaisiais

Tapkite CITUS draugais socialiniuose tinkluose ir sužinokite dar daugiau naujienų!