LRT.lt rašo: „Butai traukiasi, bet tai neatbaido pirkėjų: mažesni nei 20 kv. net neskirti gyvenimui, sunkiai gausite ir paskolą“

Mini butai ateityje vis labiau populiarės, neabejoja nekilnojamojo turto ekspertai, tačiau tie, kas dabar skuba įsigyti tokį būstą, gali nusipirkti katę maiše. Negana to, kad tokie būstai dažniausiai yra ne gyvenamosios paskirties, jie dažnai neatitinka minimalių reikalavimų, o kaimynais gali tapti autoservisai, sandėliai ar įvairios bendrovės.

Kaip LRT.lt nurodė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Ieva Liutkutė, daugiabučiai gyvenamieji namai projektuojami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu ir šiame reglamente nurodytais reikalavimais patalpoms.

Būtent šiame dokumente yra nurodoma, kad vonios kambario kartu su tualetu plotas bute turėtų būti bent 4 kv. m. Bent vieno kambario plotas turėtų siekti 16 kv. m, o naudingasis buto plotas vienam žmogui turėtų būti ne mažesnis kaip 14 kv. m. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų ir nešildomų rūsių grindų plotas.

Tai reiškia, kad butas, kuriame yra tik vonios ir vienas gyvenamasis kambarys, turėtų būti bent 20 kv. m ploto. Dar reikėtų prisiminti, kad tame pačiame bute turėtų atsirasti ir virtuvė bei bent šioks toks koridorius.

LRT.lt kalbinti NT ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio termino, kaip „mini butai“ ar „mikrobutai“, iš tiesų net ir nėra, tačiau taip paprastai vadinami itin mažo ploto butai.

Bendrovės „Citus“ analitikė Laura Markevičiūtė taip pat sutinka – neretai mini butais tampa visai ne butai ar kitokie būstai, skirti gyvenimui. Ir įregistruojami jie dažniausiai kaip poilsinės paskirties būstas ar kūrybinės dirbtuvės, nes jiems taikomi mažesni reikalavimai nei gyvenamajam būstui.

Pardavėjai rankas nusiplauna – pats žmogus pasirenka, ką darys su įsigytomis patalpomis

Pasak LRT.lt pašnekovų, tokie būstai dažniausiai ir domina visai ne nuolatinio būsto ieškančius žmones, o tuos, kurie nori investuoti į nekilnojamąjį turtą.

„Tokie būstai paprastai yra orientuoti į trumpalaikę nuomą arba skirti investicijai, kurios tikslas tas pats – trumpalaikė nuoma. Žmonės, besinuomojantys tokius butus, jiems kelia labai žemus reikalavimus. Atvejų, kai statytojai ar vystytojai siūlo mini butus, pasitaiko, tačiau mažesnių, nei reikalauja statybų reglamentas, matyti neteko“, – sako L. Markevičiūtė.

L. Markevičiūtė pabrėžia, kad tokiose patalpose gali nukentėti ir gyvenimo kokybė. „Taip pat tokioms patalpoms galioja didesni nekilnojamojo turto mokesčiai. Ir parduoti tokį būstą gali būti sunkiau, nes tam tikra prasme tai yra gudravimas, dėl kurio galų gale nukenčia pirkėjas ir gyventojas, o pakeisti tokių būstų paskirtį itin sunku“, – nurodo L. Markevičiūtė.NT ekspertai jau ne vienus metus pastebi tendenciją, kad perkamo būsto plotas mažėja. Seniau dviejų kambarių butą gyventojai rinkdavosi tokio ploto, kad dabar ten būtų galima sutalpinti tris, o kartais ir keturis kambarius.Kaip teigia L. Markevičiūtė, Registrų centro duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį bet kokio kambarių skaičiaus perkamų butų vidutinis plotas sumažėjo 11,5 proc. – nuo 58,6 kv. m iki 51,9 kv. m.

L. Markevičiūtės tvirtinimu, apie minimalius ploto reikalavimus galima būtų diskutuoti, tačiau šiuo metu jie paremti elementariais skaičiavimais – kokio dydžio turi būti kambarys, kad jame tilptų standartinė lova ir aplink ją būtų galima apeiti iš visų pusių.

„Individualūs reikalavimai būsto plotui visada bus apibrėžti konkrečios situacijos ir poreikių. Mes palaikome komfortišką kasdienį gyvenimą ir šio komforto poreikio diktuojamus reikalavimus būstui, tačiau, renkantis namus, be ploto, galioja daugiau faktorių“, – sako L. Markevičiūtė.

Ji neatmeta galimybės, kad ateityje tokie būstai populiarės, tačiau priduria – reikėtų sutvarkyti teisinę bazę, kad nebūtų galimybės jiems taikyti žemesnių reikalavimų ir tam tikra prasme apgaudinėti pirkėjų.

„Tankėjant ir plečiantis miestui, augant būsto ir žemės kainoms, didėjant gyvenimo intensyvumui, keičiantis pačiam gyvenimo būdui, tokių būstų paklausa turėtų augti. Iš kitos pusės, atsirandant naujoms būsto formoms, tokioms, kaip bendrojo gyvenimo erdvės, vadinamasis kolivingas, didėjant jų patrauklumui ir paslaugų, kurias galima gauti kartu, spektrui, būtent jos turėtų pritraukti nemažą dalį ypač mažų būstų auditorijos“, – įsitikinusi L. Markevičiūtė.

 

 

Daugiau skaitykite: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1135472/butai-traukiasi-bet-tai-neatbaido-pirkeju-mazesni-nei-20-kv-net-neskirti-gyvenimui-sunkiai-gausite-ir-paskola.

 

Tapkite CITUS draugais socialiniuose tinkluose ir sužinokite dar daugiau naujienų!