15min.lt rašo: „Baubas“ su pliusais – ką būsimiems būstų pirkėjams davė reikalavimas, gąsdinantis statytojus?“

2016-aisiais, paskelbus, kad visi naujai Lietuvoje statomi pastatai turės būti A energinės klasės, netrūko gąsdinimų, kad nekilnojamas turtas išbrangs, o statytojai nespės tam pasiruošti. Tačiau Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovo Aido Vaičiulio teigimu, tereikėjo tik šiek tiek pasimokyti, pradėti dirbti kokybiškai ir Lietuvoje jau netrukus išdygs trečias A++ energinės klasės pastatas ir pirmas turintis Vokietijos pasyvių namų instituto sertifikatą. Minėtas namas – bendrovės „CITUS“ Kaune prie Dariaus ir Girėno aerodromo statomas inovatyvaus būsto projektas „Aeronamai“.

Įvairių energiškai efektyvių namų projektavimo ekspertas, bendrovės „EE plius“ vadovas Remigijus Simanavičius priduria, kad kartu su A efektyvumo klase privalomais tapę pastatų sandarumo testai patikrina ne tik sandarumą – tai vienintelis testas, atskleidžiantis statybininkų darbo kokybę.

Gali tekti renovuoti dar naujus, bet jau neefektyvius namus

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis sako, kad Lietuvoje jau stovi du A++ energinės klasės pastatai: vienas visuomeninės, kitas – gyvenamosios paskirties.

Tačiau „Aeronamai“ turėtų tapti pirmuoju A++ klasės būstu Lietuvoje, turinčiu vokišką „Passivhaus“ sertifikatą. Tuo metu dar 2016-ųjų pabaigoje statytojai skubėjo išsiimti B energinės klasės statybos leidimus, kad tik nereikėtų taikytis prie naujų reikalavimų. Ar iš tiesų jie tokie baisūs ir taip sunkiai pasiekiami?

„Tai – elementari pokyčių baimė, – svarsto A. Vaičiulis. – Jei matau grėsmę – nors nebandžiau ir nežinau, kaip ten iš tiesų – renkuosi saugesnį, jau išbandytą, žinomą kelią. Tačiau dabar, norint pakelti pastato klasę nuo A iki A+, reikia padaryti mažiau darbų, įdėti mažiau pastangų. Pastebime, kad kritikuoja ir gąsdinasi tie, kurie net nebandė pastatyti energiškai efektyvaus pastato. Jei šiluma brangs, tie, kurie ką tik pastatė B klasės būstus stipriai nukentės – juos reikės iškart renovuoti“.

Pagal kokią sistemą pastatai skirstomi į energines klases?

„Modeliuojama, kiek elektros reikės vienam kvadratiniam pastato metrui apšildyti ir atvėsinti (vėdinti). A klasės reikalavimas gyvenamosios klasės pastatui yra 50 kWh į kvadratinį metrą, A+ klasės – 37 kWh į kvadratinį metrą, A++ pastatui – 28 kWh į kvadratinį metrą. „Aeronamams“ reikia 15 kWh energijos vieno kvadratinio metro šildymui ir vėdinimui – tai praktiškai du kartus efektyviau, nei numatyta reikalavimuose! Todėl šis objektas prilygsta pasyviam pastatui“, – sako A. Vaičiulis.

„Aeronamų“ statytojai orientavosi ne į Lietuvoje taikomus nacionalinius, o į Pasyvaus namo instituto Vokietijoje nustatytus kokybės kriterijus, „Passivhaus“ sertifikato reikalavimus.

„Aeronamai“ užsikėlė sau aukštesnę kokybės kartelę“, – sako pašnekovas.

Statytojų siaubas – šilumos tilteliai

A. Vaičiulio teigimu, statant sandarų namą, dėmesys turi būti skiriamas visiems pagrindiniams jo dėmenims ir jų tarpusavio balansui. Vienas iš jų – apvalkalas arba apšiltinimo sluoksnis.

„Jis turi būti tokio storio, kad žiemą į namą neplūstų šaltis, o vasarą – viduje išsilaikytų vėsa. To reikia, kad namas būtų kaip termosas: negali būti jokių šilumos tiltelių – visi kampai, kurie lūžta, turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad jie nesusidarytų“, – pabrėžė jis. – Gali „apsiūti“ pastatą storiausiu sluoksniu, aprengti storiausiais „kailiniais“, tačiau jei atsiras vietos, per kurias išeina šiluma, iš to nebus jokios naudos.“

Šiame projekte panaudota bendrovės „Paroc“ šiltinimo vata, o įvairių sujungimų, kampų kokybiška izoliacija rūpinosi bendrovė „SD-30“.

Labai svarbu energiškai efektyviame name užtikrinti sandarumą. Šiandien, pasak A. Vaičiulio, nors sandarumo reikalavimas yra 0,6 (tokia dalis oro gali pasikeisti pastate per valandą, pučiant vidutinio stiprumo vėjui), ambicingi statytojai siekia kuo labiau priartėti prie absoliutaus 0 rezultato.

Į sandarius pastatus statomi efektyvūs langai, o jų įrengimas ne vieną žmogų, ilgesnį laiką nesusidūrusį su statybomis, gali nustebinti: langai įstatomi ne į sieną, o į apšiltinimo sluoksnį – būtent tokiu būdu išvengiama šilumos tiltelių susidarymo.

Pigiausias būdas patikrinti darbų kokybę

Dar vienas svarbus sprendimas energiškai efektyviam namui – atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas. Atsinaujinantys šaltiniai – tai ne tik saulė ir vėjas, hidroenergija, tačiau ir geotermija. „Aeronamuose“ ant stogo bus įrengta saulės energijos jėgainė, (ją įrengs bendrovė „Solet Technics“, saulės jėgaines gaminanti Lietuvoje) taip pat naudojamas geoterminis šildymas. A. Vaičiulio teigimu, dėl šių sprendimų pastatas artėja prie beveik nulinio energijos vartojimo.

Kur slypi didžiausi iššūkiai statant energiškai efektyvius namus?

„Sandarumas visiems buvo kažkoks baubas, o jo matavimas statybininkams ar rangovams – kone asmeninis įžeidimas. Tačiau kas sugeba pastatyti sandariai, paskui šypsosi ir sako: „Kad būčiau anksčiau žinojęs…“. Mūsų nuomone, sandarumo tyrimas – bene pigiausias būdas užsakovui patikrinti atliktų darbų kokybę“, – svarsto pašnekovas.

Nuo aukštos energinės klasės namų ir komforto gyvenant juose neatsiejamas ir dar vienas įrengimas – rekuperatorius. Tačiau apie jį taip pat sklando įvairiausių gandų.

„Noriu kvėpuoti grynu, o ne „mechaniniu“, „dirbtiniu“ oru“ – tokias frazes esu girdėjęs ir skaitęs tokius komentarus įvairiuose forumuose. Reikėtų tiesiog pasidomėti, kaip tokia vėdinimo sistema veikia. Išmetamo ir įeinančio oro srautai net nesusiliečia. Įeinantis oras yra išfiltruojamas, o „senas“, iškvėpuotas oras – išmetamas į lauką. Išeinantis oras įeinančiam perduoda šilumą, bet jie tarpusavyje nesiliečia. Kai senamiesčio gyventojai pasinaudoja rekuperatoriumi ir pamato, kaip atrodo įeinančio oro filtrai, jiems praeina noras tokiu „grynu“ oru kvėpuoti“, – šypsosi A. Vaičiulis.

Pašnekovas akcentuoja, jog nieko efektyvesnio už rekuperatorių namų vėdinimui žmonija nesugalvojo, tačiau rekuperacija vis dar yra „kūdikio“ stadijoje – ateityje šioje srityje gali būti pritaikyta įvairių naujovių.

Patirtis įgyjama per klaidas – niekaip kitaip

Bendrovė „EE plius“ projektuoja ir atlieka skaičiavimus, kad namas išties būtų sandarus ir po matavimų gautų numatytą energinės klasės sertifikatą. Kuo aukštesnė energinė klasė – tuo daugiau išankstinio pasiruošimo bei skaičiavimų reikia. Todėl bendrovės vadovas Remigijus Simanavičius yra vienas iš „Aeronamų“ projekto ekspertų.

„Esminis skirtumas – kai priimamas sprendimas dėl priemonių, medžiagų, leidžiančių pastatui tapti beveik nevartojančiu energijos. Galiu užtikrinti, kad tai tikrai nekainuoja ženkliai brangiau. Jei vertintume visą pastato gyvavimo ciklą, tam tikri sprendimai, medžiagos, atsiperka labai greitai. Aukštesnės klasės pastatą galima pastatyti tiesiog pasirinkus geresnės kokybės medžiagas, statybininkų darbas, priminsiu, kainuoja lygiai tiek pat“, – sakė R. Simanavičius.

Tiesa, vienas niuansas – statybininkų darbas kainuoja tiek pat, jei nieko nereikia taisyti ar perdaryti. 2016-aisiais, pereidinėjant į A energinę klasę, mokantis statyti šio tipo pastatus, toli gražu ne visų statinių sandarumo testo rezultatai buvo tokie, kokių tikėtasi. Būtent todėl kai kurios nekilnojamojo turto vystymo bendrovės iš anksto mokosi ir bando medžiagas bei technologijas, leidžiančias pasiekti dar aukštesnę efektyvumo bei taupumo klasę.

„Pokyčių baimė, – A. Vaičiulio anksčiau minėtą kliūtį mokytis statyti efektyvesnius būstus įvardija ir R. Simanavičius. – Ką nors padaryti pirmą kartą visuomet sudėtingiau, darbai kainuoja brangiau. Esminis skirtumas – A ir aukštesnės klasės pastatuose tikrinama darbų kokybė. Tačiau ar taip neturėtų būti kiekvienu atveju, nepaisant, kokiai klasei pastatas priskiriamas?“

Sandarumo matavimas – vienintelis patikrinimas, kurio metu nustatomi esminiai pastato projekto ir statybos darbų defektai. R. Simanavičiaus teigimu, tai vienintelis pastato kokybės indikatorius.

„Natūralu – statybos rinkoje iš tiesų yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir ne kiekvienas, ne iš pirmo karto padaro teisingai. Prisimenu, jog bendrovė „CITUS“ statydama pirmuosius efektyvius kotedžus taip pat perėjo klaidų kelią. Tačiau niekaip kitaip, kaip tik praktikoje tokia patirtis neįgyjama: vis tiek kažkada reikės tai daryti“, – kalbėjo pašnekovas.

Tie, kurie griebiasi iššūkių – bus žingsniu priekyje

Bendrovės „EE plius“ vadovas akcentavo, kad kuo aukštesnė pastato klasė – tuo daugiau reikia iš anksto skaičiuoti, projektuoti, priimti kuo racionalesnius sprendimus.

„Koks yra projektas, tokį užsakovas gaus ir rezultatą. Tačiau kai projektai nėra išbaigti ir paliekama galimybė statybininkui naudoti vienokias ar kitokias medžiagas – rezultatas gali būti neprognozuojamas. Kuo sudėtingesnis statinys, tuo didesnio projektuotojo indėlio reikia, tuo projektas turi būti atsakingiau parengtas“, – pabrėžė R. Simanavičius.

Kitu atveju gali būti, kad panaudoję kokybiškiausias medžiagas norimo rezultato nepasieksite. Pastate kokybiškai atlikus visus projektuotojo numatytus darbus, kliūčių pasiekti trokštamą sandarumo testo rezultatą neturėtų kilti.

„Na, žinoma, dar daug lemia ir pastato gyventojų elgsena – jei norisi gyventi atidarytais langais, pastatas tikrai vartos daugiau energijos“, – šypsosi R. Simanavičius.

Tad kaip šiandien elgiasi naujų daugiabučių, kotedžų statytojai?

„Tikrai yra tokių, kurie vis dar vengia ir bijo pokyčių, tačiau yra dalis, kurie žiūri į priekį. Pastarieji imasi statyti A++ klasės namus, kurie privalomi bus dar po kelerių metų. Ir jie visada laimi – nes anksčiau ar vėliau reikės to išmokti. Žinote, pasipriešinimas glūdi žmogaus prigimtyje – priešintis, kai reikia naujų įgūdžių, naujų žinių, naujų kompetencijų darbui atlikti. Bet iš kitos pusės – gyvenimas juda į priekį ir vartotojų lūkesčiai auga: matant kokybiškus, sandarius pastatus atsiranda ir tokių pastatų poreikis“, – sako R. Simanavičius.

Daugiau skaitykite: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/baubas-su-pliusais-ka-busimiems-bustu-pirkejams-dave-reikalavimas-gasdinantis-statytojus-973-920128