lrytas.lt rašo: „Štai ką gali vokiškos technologijos: už būsto šildymą – vos 15 eurų“

Vokiška, vadinasi, kokybiška? Vartotojai tuo neabejoja. Ne tik rinkdamiesi buitinę techniką jie paiso, kokioje šalyje ji pagaminta. Juk ir automobilių pirkėjai keliaklupsčiauja prieš Vokietijos gamintojus. Nekilnojamojo turto statytojai taip pat noriai naudoja vokiškas technologijas. 

Tvirta verslo bičiulystė

Jau daug metų Vokietija ir Lietuva bendradarbiauja įvairiose srityse.  Tad nekelia nuostabos nė tai, kad lietuviai „užsikrėtė“ vokiečių puoselėjamomis ir aplinkosaugos, ir energijos taupymo idėjomis.    “Vokiškos technologijos, gaminiai ir energinio efektyvumo sprendimai jau seniai domina statybų užsakovus ir vykdytojus Lietuvoje”, – patikino Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) vykdantysis valdybos narys Florianas Schröderis.

Jo teigimu, pastaruoju metu, remiant Vokietijos federalinei ūkio ir energetikos ministerijai, rūmai padėjo surasti daug verslo kontaktų. Nes Vokietijos gamintojai ypač palankiai vertina nekilnojamojo turto (NT) projektus plėtojančių įmonių inovatyvumą.
Per pastaruosius kelerius metus mūsų šalyje iškilo nemažai pastatų, ypač – skirtų biurams, kuriems suteikti A bei dar aukštesnės klasės energetinio efektyvumo sertifikatai. Juos statant buvo pasitelkta nemažai ir vokiškų technologijų.

Šį rudenį buvo atrinkti penki patys inovatyviausi NT projektai, pastatyti per pastaruosius trejus metus ir kurių plėtotojai perėmė gerąją vokiečių patirtį.

„Šie projektai liudija, kokia patraukli Lietuva yra Vokietijos gamintojams, ieškantiems partnerių tarptautinėse rinkose”, –  sakė Vokietijos federalinės ūkio ir energetikos ministerijos Eksporto skatinimo iniciatyvos energetikos srityje skyriaus vadovė Christina Wittek

Saugo tradiciją

Nuo šio sumanymo pradžios – 2004 metų – Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai rengia sėkmingus Vokietijos verslininkų vizitus Baltijos valstybėse ir informacines verslo keliones į Vokietiją. Penki atrinkti projektai Vilniuje, Kaune, Druskininkuose ir Panaroje liudija, kad statybos sektoriaus verslininkų ir įvairių organizacijų bendradarbiavimas buvo sėkmingas.

Šie projektai, pasak Ch.Wittek, yra patys pozityviausi. Jie liudija, kaip technologijos padeda pasiekti didelio energetinio efektyvumo A+ bei A++ klasės pastatuose.

„Šie penki pastatai atsirado verslininkams sumanius. Jų projektai liudija, kad investicijos į energiją taupančias inovatyvias technologijas smarkiai sumažina jos sąnaudas. Ypač svarbu, kad tai yra ir klimato kaitos prevencija. Juk kiekviena sutaupyta energijos kilovatvalandė sumažina anglies dvideginio – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą“, – sakė Ch.Wittek.

Klimato kaitos prevencija

Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktoriaus pavaduotojos Monikos Biraitės-Juodvalkienės, tai, kad Lietuvoje yra aukštos energetinio efektyvumo klasės reikalavimus atitinkančių pastatų – Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimo rezultatas. Jis padeda abiem šalims siekti ypač svarbaus tikslo – mažinti klimato kaitą sukeliančių veiksnių.

„Vokietijai kovoje su klimato kaita netrūksta ambicijų. Tai daryti ji skatina ir mus. Jau beveik metai, kaip Lietuvoje naujoms statyboms galioja minimalūs – A klasės energetinio naudingumo reikalavimai. 2021-aisiais jie turės pasiekti ir A++ klasės nuostatas.

Šiuo metu Lietuvoje jau yra 350 pastatų, kuriems suteikti A klasės sertifikatai, iš jų – vienas renovuotas daugiabutis. Apie 100-ą iškilusių statinių atitinka A+ reikalavimus, ir pora statinių – A++“, – kalbėjo M.Biraitė-Juodvalkienė.
Jos  teigimu, kvartalinės daugiabučių renovacijos projektas yra dar vienas sėkmingo Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo pavyzdys. Pagal šį projektą atnaujinami ne pavieniai daugiabučiai, bet visas kvartalas sutvarkomas kompleksiškai, kartu – ir gatvių apšvietimas, komunikacijos bei gyvenamoji aplinka.            Bandomieji projektai, talkinant vokiečiams, bus įgyvendinti Birštone, Šiualiuose ir Utenoje.

Statiniai – laureatai, kuriuose įdiegtos vokiškos energiškai efektyvios technologijos  

Vilnius. Daugiabučiai gyvenamieji namai „Karaliaučiaus slėnis“

Tai architektų Vytenio Gerliako ir Dariaus Steponavičiaus darbas.  „Karaliaučiaus slėnio“ 7-tojo etapo kotedžai Pilaitėje – pirmieji Lietuvoje A+ energinės klasės gyvenamieji pastatai. Gyventojams tenkančios įmokos už šildymą ir karštą vandenį yra ypač mažos. Numatoma, kad šį šildymo sezoną 100 kv. metrų būsto plotui mokesčiai už šilumą ir karštą vandenį sieks 15-30 eurų.   Kotedžuose įrengti „Stiebel Eltron“ geoterminiai šilumos siurbliai. Grunto šilumos šaltinis – 23 gręžtiniai, kurių gylis – 120 metrų.  Fasadui apšiltinti panaudotos „CAPAROL“ sistemos, įstatyti „Gealan“ langų profiliai.

VILNIUS. ADMINISTRACINIS PASTATAS „GREEN HALL 2”

Tai bendras danų ir lietuvių architektų – Antano Gvildžio ir Edimanto Šimeliūno – darbo rezultatas. Šiam pastatui suteiktas A+ energetinės klasės sertifikatas. Projektui buvo naudojamos įmonės „SCHÜCO“ stiklo-aliuminio fasado sistemos, kurios saugo pastatą nuo saulės kaitros ir gatvės triukšmo.  Daugumą energijos pastatui tiekia „Stiebel Eltron“ geoterminiai šilumos siurbliai iš giluminio vandens, esančio šalie Neries upės. Po pastatu ir aplink jį yra išgęžti 39 gręžiniai, kurių gylis – apie 80 metrų. Vasarą patalpos vėsinamos šalčio sijomis ir grindiniais konvektoriais „Heatmann“.  „Siemens“ valdikliai kontroliuoja energijos suvartojimą. Šiame biurų pastate sumontuota decentralizuota vėdinimo sistema – rekuperaciniai „Dencohapple“ įrenginiai. Garso izoliacijai panaudotos „Knauf“ atitvarų sistemos.

Širvintų rajonas, Meiliakalnio kaimas, gamykla „August ir Ko”  Architektas – Paulius Dedelė.

Gamyklos pastatui suteiktas  A+ energetinio naudingumo sertifikatas.  Statant  gamyklą pirmenybė buvo teikiama vietinėms žaliavoms ir gaminiams, tačiau svarbiems su energija susijusiems sprendimams įgyvendinti buvo nuspręsta pasikliauti moderniausiomis vokiškomis technologijomis ir gaminiais – „Stiebel Eltron“ geoterminio šildymo sistema, „Wolf“ vėdinimo sistema.  Pastate sumontuoti vokiški vartai „HÖRMANN“, stoglangiai „Essamann“, sienų sprendimai „Knauf“.

Varėnos rajonas, Panaros kaimas.  Pilnų namų bendruomenės reabilitacijos centro valgykla Architektas Edvardas Minkevičius.

Tai pirmasis pastatas Lietuvoje, kuris  2016 metais buvo sertifikuotas A++ energinio naudingumo klasės sertifikatu. Šis rezultatas pasiektas todėl, kad projektavimo metu buvo atliktas  energinio naudingumo modeliavimas ir parinkti racionalūs sprendimai.  Pastate įrengti vokiški geoterminiai siurbliai, sumontuoti langų profiliai „Gealan“, naudotos „Remmers“ medienos apsaugos ir apdailos sistemos.

Druskininkai.  Reabilitacijos centras „UPA“  Architektas Rimas Anusevičius.

Siekiant komforto svečiams ir kuo mažesnių eksploatacijos bei priežiūros sąnaudų, šiame pastate įgyvendinti įvairūs inovatyvūs inžineriniai ir architektūriniai sprendimai, naudojami atsinaujinatys energijos šaltiniai.  Įrengta efektyvi „Alpha Innotec“ šilumos siurblių sistema,  tyrą orą patalpose užtikrina „Nedair“  vėdinimo sistema, gerą mikroklimatą sukuria išskirtinė į lubas integruotų kapiliarinių kilimėlių „Beka“ sistema, kuri žiemą šildo, o vasarą vėsina patalpas.

Daugiau skaitykite: http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2017/10/18/news/stai-ka-gali-vokiskos-technologijos-uz-busto-sildyma-vos-15-euru-3101073/